- kranksoti
- kranksóti, krañkso (-ója), -ójo intr. 1. žiopsoti, vėpsoti, žiūrėti: Anos į šokančius kranksójo (veizdėjo) J. Vaikas kranksójo į knygą Lzd. Ko čia kranksaĩ užkoręs nosį! Nmn. 2. būti nieko neveikiant, tūnoti, vamsoti, kvanksoti: Mačiau, kranksojo atsistojęs be jokio reikalo: nei anam niekas sako, nei ans nieko klausia J. Pamesk arkliuo šieno, kad nekranksótų, kol ateisma Skdv. Arkliai krañkso pri tuščio užėdžio Šts. Sustojęs vyrų būrys krañkso patorė[je] Trk. Ko jis kranksõs čia Azr. Kranksójo kranksójo ant vežimo ir nėko nepardavė Trk. Par dienas trobo[je] krañkso, o naktimis išsikara kažin kur Vkš. Vieni krankso užlipę ant medžio ir aplink žiūrinėja Rš. 3. laukti, lūkuriuoti: Svečiai lig pavakarės da kranksójo, ale jau nieko negavę turėjo eit namo Brt. Nekranksók, neateis Bd. \ kranksoti; iškranksoti; pakranksoti; perkranksoti; prakranksoti
Dictionary of the Lithuanian Language.